Pristato GFarm for Life

Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms artėjant prie kritinės ribos, agromaisto sektoriui tenka esminis uždavinys skubiai ieškoti sprendimų. Pastangos sukurti klimatui neutralią maisto ekosistemą apima bendrą tikslą integruoti tvarumo principus ir maisto saugumo užtikrinimą. Diskusijos dalyviai analizuos įvairius modelius, partnerystes bei strategijas, kurios transformuoja maisto sistemas.

Tikslai:

1. Anglies pėdsakas agromaisto produktų vertės grandinėje.
2. Anglies dioksido neutralizavimas visame „nuo ūkio iki stalo“ procese.
3. Tarpsektorinis pramonės šakų bendradarbiavimas.
4. Aptarti iššūkius ir kliūtis, siekiant neutralios klimatui agromaisto vertės grandinės.
5. Ateities perspektyvos tvarioje agromaisto ekosistemoje.

Nykstant ribai tarp technologijų ir biologijos, „maisto“ apibrėžimas radikaliai keičiasi. Diskusijoje nagrinėjama laboratorijoje užaugintų maisto produktų – nuo mėsos iki pieno gaminių – sritis, diskutuojama apie jų vietą mūsų mityboje, kultūrose ir ekosistemose. Ekspertai ir vartotojai siekia išsiaiškinti su tokiomis maisto inovacijomis susijusias prieštaringas nuomones, galimybes ir problematiką.

Tikslai:

1. Perprasti laboratorijose kuriamų maisto produktų mokslinius ir technologinius principus.
2. Suvokti naujųjų maisto šaltinių vartojimo socialines, kultūrines ir individualias pasekmes.
3. Įvertinti laboratorijoje išaugintų maisto produktų maistingumą, palyginti su tradiciniais analogais.
4. Išnagrinėti reglamentavimo klausimus ir apžvelgti su maisto naujovėmis susijusius saugos protokolus.

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 milijardų – agromaisto sektoriuje bręsta dar viena didžiulė pertvarka. Tačiau kaip ją finansuoti? Diskusijoje nagrinėjamos inovatyvios finansinės strategijos (nuo poveikio investavimo modelio iki inovacijų konkurencijos), kuriomis siekiama pritraukti kapitalo į perspektyvius agromaisto projektus bei startuolius, skatinančius permainingus pokyčius.

Tikslai:

1. Paaiškinti strateginio finansavimo svarbą, siekiant išnaudoti visą agromaisto inovacijų potencialą.
2. Išanalizuoti skirtingus finansinius mechanizmus, pritaikytus unikaliems sektoriaus poreikiams ir iššūkiams.
3. Akcentuoti visuotinio bendradarbiavimo, institucijų ir privačių subjektų vaidmenį formuojant agromaisto sektoriaus finansavimo ateitį.
4. Skatinti dialogą dėl vienodų sąlygų gauti finansavimą užtikrinimo.

Pristato Forest 4.0

Apie 31 proc. planetos sausumos ploto sudarantys miškai yra daugybės biologinių rūšių buveinė ir klimato sistemos pagrindas. „Žemės plaučiai“ sugeria didžiulį kiekį anglies dioksido ir turi esminio poveikio palaikant planetos ekologinę pusiausvyrą. Didėjant klimato iššūkiams, vis svarbiau suvokti ir apsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas. Diskusijoje gilinamasi į miškų ir klimato simbiozę, pabrėžiant pokyčius lemiantį duomenų vaidmenį. Pasitelkiant pažangiausias technologijas, duomenų analizę, kardinaliai gerinamos miškų valdymo, išsaugojimo bei atkūrimo praktikos.

Tikslai:

1. Išryškinti įvairialypį miškų vaidmenį klimato kaitos reguliavimo procese.
2. Aptarti inovatyvius miškininkystės duomenų rinkimo ir analizės metodus.
3. Pristatyti sėkmingas duomenimis grįstas priemones, skatinančias miškininkystės tvarumą.
4. Panagrinėti vieningą požiūrį į klimato iššūkius ugdančias partnerystes miškų duomenų srityje pasauliniu mastu.

Maisto gamintojai, kaip ir visa visuomenė, pastaraisiais metais susidūrė su sudėtingais iššūkiais: COVID 19 pandemija, klimato kaitos padariniai, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o dabar – konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau nepaisant, kokios nutiktų krizės Europoje ar Lietuvoje, maisto pramonė turės vykdyti savo pagrindinę misiją – aprūpinti žmones saugiu ir kokybišku maistu. Pagrindinis šios diskusijos klausimas – ar mes, t. y. Lietuvos maisto pramonė, esame pakankamai pasirengę krizinei situacijai? Ar maisto pramonė turėtų būti laikoma neatsiejama veiksmingos šalies gynybos sistemos dalimi? Ar apie jos misijos įgyvendinimą turime kalbėti nacionaliniu ar Europos Sąjungos mastu? Ar maisto pramonė yra pripažįstama kaip ypatingai svarbi, kai kalbame apie koordinuotas pastangas siekti aukšto pasirengimo lygio? Galiausiai – ar mokomės iš karo zonų patirties?

Tikslai:

1. Apžvelgti maisto pramonės įmonių veiklą Europos Sąjungos ir pasaulio kontekste.
2. Įvertinti tiekimo grandinių sudėtingumą ir kliūtis, kurios gali atsirasti krizių akivaizdoje.
3. Aptarti maisto pramonės galimybes ir potencialą siekiant veiksmingai pasirengti saugiam maisto tiekimui iššūkių ir neapibrėžtumo akivaizdoje. 
4. Kartu su maisto produktų gamintojais, valstybinių institucijų atstovais ir krizių ekspertais išanalizuoti, kokie yra tolesni žingsniai siekiant labiau koordinuoto ir integralaus požiūrio į šalies gynybą iš maisto pramonės perspektyvos.

Agromaisto sektoriaus sistemų ir socioekonominiai veiksniai susipina į visumą, kuri ateityje bus labai svarbi tvariam vystymuisi. Diskusijoje dalyvaujantys ekspertai iš įvairių sričių atskleis iššūkius, galimybes ir ryšius tarp agromaisto sektoriaus iniciatyvų ir socioekonominių rodiklių.

Tikslai:

1. Suvokti įvairiapusį ryšį tarp agromaisto sektoriaus tvarumo bei socioekonominių struktūrų.
2. Išryškinti tvarių agromaisto sistemų potencialą skatinant socioekonominę pažangą.
3. Išnagrinėti iššūkius ir kliūtis.
4. Aptarti politikos sistemą, lengvatas ir bendradarbiavimo būdus, galinčius užtikrinti teisingesnę agromaisto sektoriaus ateitį.

Technologijos gali iš esmės transformuoti agromaisto sektorių. Pasauliui kovojant su tokiais iššūkiais kaip populiacijos augimas, klimato kaita ir išteklių trūkumas, pažangiųjų technologijų integravimas į agromaisto sektoriaus sistemas ne tik atspindi novatorišką požiūrį, bet ir tampa būtinybe. Ekspertai aptars technologijas, skatinančias efektyvumą, tvarumą bei atsparumą agromaisto sektoriuje.

Tikslai:

1. Aptarti besivystančias agromaisto sektoriaus technologines tendencijas.
2. Suvokti technologijų poveikį ir potencialą didinant našumą, tvarumą ir atsekamumą.
3. Išnagrinėti su agrotechnologijų diegimu susijusius iššūkius, kliūtis jas įsisavinant ir etinius aspektus.
4. Atskleisti bendradarbiavimo, investicijų ir politikos priemones, skatinančias „agritech“ pažangą.