Praėjusiais metais „Agromaisto forumas“ nustebino daugelį. Pirmąkart virtualiai dvi dienas vykęs forumas pritraukė daugiau nei 1 800 unikalių žiūrovų, iš kurių 500 buvo stebėtojai iš užsienio. Įdomu tai, kad vienas prisijungęs dalyvis vidutiniškai forume praleido daugiau nei 4 valandas. Pagrindiniai renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje – šiemet teigia, kad atėjo metas ambicijas paversti realiais veiksmais ir visoms pusėms susitarti dėl tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimo. Hibridinis „Agromaisto forumas 2021“ įvyks jau lapkričio 25 d.

Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų. Forumo organizatoriai informuoja, kad renginys nemokamas ir visus kviečia aktyviai registruotis.

 

Forumas neigs mitus

„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penki elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.

Iš tiesų, žvelgiant į forumo organizatorių rengiamą koncepciją galima identifikuoti dvi aiškias kryptis. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra klaidingai nuvertinamas kaip nepažangus sektorius, kuriam ir kuriame nėra vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. Tai mitas, kurį organizatoriai paneigs realiais pavyzdžiais įrodę šio sektoriaus ryšį su IT bei pažangiausiais rinkoje kuriamais technologiniais sprendimais. Antra, agromaisto sektorius pasižymi ypatingu tarpsektoriškumu ir svarba socialinei visuomenės raidai. Tą įkūnys forumo metu vyksiantys mažesni forumai, apimsiantys temas nuo žemės ūkio ir inovatyvaus maisto iki investicijų, tvarios aplinkos, ateities įgūdžių formavimo, švietimo ar kaimo vystymo svarbos.

 

Didelė tarpsektorinė įtrauka

Sparčią sektoriaus technologinę raidą ir potencialą nesustoti augti pabrėžia įmonės „ART21” direktorius Augustas Alešiūnas. „Žemės ūkio ir maisto sektorius išgyvena piko laikotarpį visame pasaulyje. Europoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologijų, susijusių su 5G, robotizacija bei autonomine technika, vystymui. Sektoriaus augimo tendencijas skatina ne tik EK inicijuota Žaliojo kurso kryptis, bet ir privačių investuotojų sprendimai toliau investuoti rekordines sumas į agromaisto sektoriui kuriamas technologijas. Tai jie daro ne vedini emocijų, bet matydami galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje kurti aukštą pridėtinę grąžą generuosiančius sprendimus. Jei kaip valstybė to nepramiegosime, mūsų šalies inovatoriai gali sukurti tinkamus sprendimus bei sugeneruoti didelę vertę Lietuvos ekonomikai“, – tarptautinį kontekstą pristatė kitas forumo pranešėjas A. Alešiūnas.

Šiais metais forumas pasižymės didele tarptautinių ir vietinių ekspertų, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo bei mokslo lyderių gausa. Forume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas  Raimundas Juknevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugybė kitų.

 

Prieš forumą – susijusių renginių gausa

Šįmet vieni iš renginio organizatorių – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – prieš forumą pasiūlė gausybę su „Agromaisto forumo 2021” tema susijusių renginių. Pirmieji renginiai prasidėjo jau šios savaitės pradžioje ir tęsis iki pat pagrindinio renginio išvakarių.

Lapkričio 15 d. prasidėjo „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitės keturių internetinių seminarų ciklas. Jų metu dalyviai sužinos, kas yra trumposios maisto tiekimo grandinės ir kaip sumažinti maisto švaistymą nuo ūkio iki stalo, išgirs apie ūkininkų kooperacijos naudą didinant tvarios tiekimo grandinės efektyvumą bei susipažins su naujausia informaciją apie tvarios maisto tiekimo grandinės finansavimo perspektyvas. Mokymus ves „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, VDU prof. dr. Vilma Atkočiūnaitė, „HBH“ Vilnius savininkė Aida Matulevičiūtė – Čepukaitė bei Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.

Ketvirtadienį dėmesys bus nukreiptas į jaunuosius inovatorius, kadangi bus išrinkti HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorijos nugalėtojai. Jaunimas iš skirtingų Lietuvos universitetų jau pradėjo padedami mentorių, moderatorių bei klientų varžytis Iššūkių laboratorijos metu dėl piniginio prizo ir siekti sukurti kūrybiškus sprendimus organizatorių iškeltiems iššūkiams spręsti.

„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos buvo individualios, o dalyviai suburti į komandas pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandoms iškelti ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, komunikaciniai bei marketinginiai iššūkiai. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galime įtraukti dar didesnį būrį iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

 

Įžanginius renginius užbaigs tarptautinės kūrybinės dirbtuvės 

Likus dienai iki forumo (lapkričio 24 d.) organizatoriai kviečia visus dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse apie netechnologinius robotikos iššūkius (renginys vyks anglų kalba). Šios dirbtuvės yra skirtos visiems – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės. Jų metu bus siekiama didinti suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius tokius kaip galimos etinės, teisinės, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominės problemos. Taip pat bus ieškoma bendrų sprendimų į jau egzistuojančius bei potencialius netechnologinius robotikos vystymo ir pritaikymo iššūkius.

Renginio metu dalyviams padės gausus būrys moderatorių bei trys ekspertai, kurie pristatys pranešimus skirtingomis temomis. Kauno Technologijos universiteto profesorius dr. Vidas Raudonis dalinsis žiniomis apie netechnologinius robotikos iššūkius, „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai Grigoris Chatzikostas paaiškins robotikos sinergiją su Žaliojo kurso tikslais, o „Factobotics“ produkto dizaino vadovas Justinas Katkus pateiks gerosios praktikos pavyzdžių.

Kaip teigia ekspertai, pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Anot jų, tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis dėlto, vis sparčiau diegiant pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti ir netechnologiniai anksčiau minėti robotikos aspektai, susiję su etiniais, teisiniais, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiais klausimais.

Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, reaguodami į vis didėjantį tarptautinės bendruomenės diskursą šia tema, nusprendė paskatinti skirtingas suinteresuotas puses Lietuvoje (įtraukiant užsienio partnerius) apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus.