Agromaisto forumo išvakarėse – tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
Lapkričio 24 d., „Agromaisto forumo 2021” išvakarėse, forumo organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“ rengs „Robotics4EU” tarptautines kūrybines dirbtuves, skirtas didinti visų suinteresuotų veikėjų – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės – supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius. Dalyvavimas renginyje nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.
„Pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis sparčiau diegiant šiuos pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti netechnologiniai aspektai tokie kaip galimi etiniai, teisiniai, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiai klausimai, kurie gali kilti visuomenėje. Šių kūrybinių dirbtuvių tikslas yra suteikti galimybę ir skatinti skirtingas suinteresuotas puses apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Kūrybinių dirbtuvių, kurios vyks anglų kalba internetu, metu patyrę ekspertai pasidalins įžvalgomis apie šiuo metu robotikoje egzistuojančius didžiausius netechnologinius iššūkius, atsakingą robotikos koncepciją bei gerąsias praktikas pasaulyje. Be to, dirbtuvių dalyviai dirbs grupėse, kuriose diskutuos šiomis temomis bei pristatys savo darbo rezultatus renginio pabaigoje.
Renginio organizatoriai skatina visus aktyviai registruotis ir praleisti tris vertingas valandas iniciatyvų profesionalų būryje.
Lietuvoje rengiama agromaisto sektoriaus EIT FOOD Iššūkių laboratorija
EIT FOOD centras Lietuvoje „AgriFood Lithuania DIH“ skelbia registraciją į HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratoriją, kurios finalinis renginys vyks lapkričio 17–18 dienomis, o nugalėtojų komanda bus apdovanota 2 000 eurų piniginiu prizu. Individualiai registruotis kviečiami įvairaus amžiaus ir specialybių studentai, jaunieji inovatoriai bei visi, norintys prisidėti prie tvaresnės maisto vertės grandinės Lietuvoje kūrimo.
Renginio metu dalyviai bus suskirstyti į komandas bei turės pasirinkti spręsti vieną iš šešių organizatorių pateiktų iššūkių temų: Tvaresnė akvakultūra, Trumpoji maisto tiekimo grandinė, Tvarios maisto pakuotės, Šalutinių maistų gamybos produktų panauda, Žemės ūkis – patrauklus sektorius visuomenės akyse ir Alternatyvių baltymų skatinimas.
„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos bus individualios, o dalyviai į komandas bus suburti pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandos turės spręsti ne tik technologinius, bet ir socialinius, komunikacinius bei marketinginius iššūkius. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galės įsitraukti dar didesnis būrys iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – per pastaruosius metus surengė tokius tarptautinius hakatonus kaip HACK Digital Sea’21, HACK AgriFood’20 bei HACK AgriFood’19.
AgroMaisto Forumas 2021 siūlys naują kryptį
Praėjusiais metais „Agromaisto forumas“ nustebino daugelį. Pirmąkart virtualiai dvi dienas vykęs forumas pritraukė daugiau nei 1 800 unikalių žiūrovų, iš kurių 500 buvo stebėtojai iš užsienio. Įdomu tai, kad vienas prisijungęs dalyvis vidutiniškai forume praleido daugiau nei 4 valandas. Pagrindiniai renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ ir Europos Parlamento biuras Lietuvoje – šiemet teigia, kad atėjo metas ambicijas paversti realiais veiksmais ir visoms pusėms susitarti dėl tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimo. Hibridinis „Agromaisto forumas 2021“ įvyks jau lapkričio 25 d.
Šiais metais „Agromaisto forumo 2021” pagrindinė tema – tvarios maisto tiekimo grandinės įgyvendinimas įgalinant sinergiją nuo pirminių veikėjų – ūkininkų – iki perdirbėjų, platintojų, vartotojų bei politinių sprendimų priėmėjų. Forumo organizatoriai informuoja, kad renginys nemokamas ir visus kviečia aktyviai registruotis.
Forumas neigs mitus
„Žemės ūkio ir maisto sektorius neturi savo atskiros koncepcijos, todėl dažnai yra traktuojamas kaip atskira Pramonės 4.0 dalis. Vis dėlto, Lietuvoje sparčiai vyksta sektoriaus transformacija, neretai turinti ir pramonės penki elementus. Šiomis sąlygomis svarbiausia tampa žmogaus ir technologijų sinergija, derinant žmogaus protą ir kūrybiškumą su technologijų efektyvumu. Turime apjungti verslo ir mokslo pastangas bei sukurti aiškią valstybės agromaisto sektoriaus viziją bei misiją ateinantiems dešimtmečiams ir parodyti to svarbą Lietuvos raidai. Tai ne tik leis kurti tvarią, sveiką aplinką žmogui, bet ir pritrauks į šį sektorių dideles investicijas bei skatins jaunimą mokytis agromaisto subtilybių ir kurti vertę Lietuvai regionuose“, – teigė forume kalbėsiantis VDU rektorius Juozas Augutis.
Iš tiesų, žvelgiant į forumo organizatorių rengiamą koncepciją galima identifikuoti dvi aiškias kryptis. Žemės ūkio ir maisto sektorius yra klaidingai nuvertinamas kaip nepažangus sektorius, kuriam ir kuriame nėra vystomi aukštos pridėtinės vertės produktai. Tai mitas, kurį organizatoriai paneigs realiais pavyzdžiais įrodę šio sektoriaus ryšį su IT bei pažangiausiais rinkoje kuriamais technologiniais sprendimais. Antra, agromaisto sektorius pasižymi ypatingu tarpsektoriškumu ir svarba socialinei visuomenės raidai. Tą įkūnys forumo metu vyksiantys mažesni forumai, apimsiantys temas nuo žemės ūkio ir inovatyvaus maisto iki investicijų, tvarios aplinkos, ateities įgūdžių formavimo, švietimo ar kaimo vystymo svarbos.
Didelė tarpsektorinė įtrauka
Sparčią sektoriaus technologinę raidą ir potencialą nesustoti augti pabrėžia įmonės „ART21” direktorius Augustas Alešiūnas. „Žemės ūkio ir maisto sektorius išgyvena piko laikotarpį visame pasaulyje. Europoje pagrindinis dėmesys yra skiriamas technologijų, susijusių su 5G, robotizacija bei autonomine technika, vystymui. Sektoriaus augimo tendencijas skatina ne tik EK inicijuota Žaliojo kurso kryptis, bet ir privačių investuotojų sprendimai toliau investuoti rekordines sumas į agromaisto sektoriui kuriamas technologijas. Tai jie daro ne vedini emocijų, bet matydami galimybes žemės ūkio ir maisto sektoriuje kurti aukštą pridėtinę grąžą generuosiančius sprendimus. Jei kaip valstybė to nepramiegosime, mūsų šalies inovatoriai gali sukurti tinkamus sprendimus bei sugeneruoti didelę vertę Lietuvos ekonomikai“, – tarptautinį kontekstą pristatė kitas forumo pranešėjas A. Alešiūnas.
Šiais metais forumas pasižymės didele tarptautinių ir vietinių ekspertų, politinių sprendimų priėmėjų ir verslo bei mokslo lyderių gausa. Forume pranešimus skaitys ir diskusijose dalyvaus Aplinkos ministras Simonas Gentvilas, „Ag Funder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Prancūzijos Žemės ūkio ir maisto pramonės atašė Centrinei ir Rytų Europai Marie-Christine Le Gal, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, ekonomistas Paulius Kunčinas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas ir partneris Linas Dičpetris, „Dojus Group“ generalinis direktorius Donatas Dailidė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė ir daugybė kitų.
Prieš forumą – susijusių renginių gausa
Šįmet vieni iš renginio organizatorių – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ – prieš forumą pasiūlė gausybę su „Agromaisto forumo 2021” tema susijusių renginių. Pirmieji renginiai prasidėjo jau šios savaitės pradžioje ir tęsis iki pat pagrindinio renginio išvakarių.
Lapkričio 15 d. prasidėjo „EIT FOOD“ tvarios maisto tiekimo grandinės mokymų savaitės keturių internetinių seminarų ciklas. Jų metu dalyviai sužinos, kas yra trumposios maisto tiekimo grandinės ir kaip sumažinti maisto švaistymą nuo ūkio iki stalo, išgirs apie ūkininkų kooperacijos naudą didinant tvarios tiekimo grandinės efektyvumą bei susipažins su naujausia informaciją apie tvarios maisto tiekimo grandinės finansavimo perspektyvas. Mokymus ves „Investra“ direktorius Gediminas Liaudanskas, VDU prof. dr. Vilma Atkočiūnaitė, „HBH“ Vilnius savininkė Aida Matulevičiūtė – Čepukaitė bei Žemės ūkio rūmų Kooperacijos ir teisės skyriaus vedėja Aušra Žliobaitė.
Ketvirtadienį dėmesys bus nukreiptas į jaunuosius inovatorius, kadangi bus išrinkti HACK AgriFood’21 Iššūkių laboratorijos nugalėtojai. Jaunimas iš skirtingų Lietuvos universitetų jau pradėjo padedami mentorių, moderatorių bei klientų varžytis Iššūkių laboratorijos metu dėl piniginio prizo ir siekti sukurti kūrybiškus sprendimus organizatorių iškeltiems iššūkiams spręsti.
„Per pastaruosius keletą metų surengėme ne vieną sėkmingą tarptautinį hakatoną. Vis dėlto, nuolat ieškome kažko naujo, todėl šį rudenį nusprendėme pasiūlyti kitokį formatą. Anksčiau prarasdavome daug potencialių dalyvių ir jų idėjų dėl to, kad jiems nepavykdavo atrasti komandos. Šįmet nusprendėme perimti pirmaujančios maisto inovacijų iniciatyvos Europos Sąjungoje EIT FOOD patirtį, todėl registracijos buvo individualios, o dalyviai suburti į komandas pagal savo turimus gebėjimus ir kompetencijas. Be to, komandoms iškelti ne tik technologiniai, bet ir socialiniai, komunikaciniai bei marketinginiai iššūkiai. Tai reiškia, kad į šią Iššūkių laboratoriją galime įtraukti dar didesnį būrį iniciatyvių žmonių, kuriems rūpi žemės ūkio ir maisto sektorius bei aplinkos, kurioje mes gyvename, tvarumas“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Įžanginius renginius užbaigs tarptautinės kūrybinės dirbtuvės
Likus dienai iki forumo (lapkričio 24 d.) organizatoriai kviečia visus dalyvauti tarptautinėse kūrybinėse dirbtuvėse apie netechnologinius robotikos iššūkius (renginys vyks anglų kalba). Šios dirbtuvės yra skirtos visiems – nuo robotikos sprendimų kūrėjų, vystytojų ar politikos formuotojų iki galutinių vartotojų ir visos visuomenės. Jų metu bus siekiama didinti suinteresuotų šalių tarpusavio supratimą apie netechnologinius robotikos iššūkius tokius kaip galimos etinės, teisinės, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominės problemos. Taip pat bus ieškoma bendrų sprendimų į jau egzistuojančius bei potencialius netechnologinius robotikos vystymo ir pritaikymo iššūkius.
Renginio metu dalyviams padės gausus būrys moderatorių bei trys ekspertai, kurie pristatys pranešimus skirtingomis temomis. Kauno Technologijos universiteto profesorius dr. Vidas Raudonis dalinsis žiniomis apie netechnologinius robotikos iššūkius, „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai Grigoris Chatzikostas paaiškins robotikos sinergiją su Žaliojo kurso tikslais, o „Factobotics“ produkto dizaino vadovas Justinas Katkus pateiks gerosios praktikos pavyzdžių.
Kaip teigia ekspertai, pramonė juda į priekį neįtikėtinu greičiu, o žemės ūkio ir maisto sektorius yra ne išimtis. Anot jų, tyrimai rodo didžiulį šio sektoriaus imlumą robotikos sprendimų, pagrįstu dirbtiniu intelektu, diegimui. Vis dėlto, vis sparčiau diegiant pažangius sprendimus įvairiuose sektoriuose susidursime ne tik su finansiniais ar techniniais iššūkiais. Ne mažiau dėmesio yra verti ir netechnologiniai anksčiau minėti robotikos aspektai, susiję su etiniais, teisiniais, duomenų saugumo, privatumo ar socio-ekonominiais klausimais.
Renginio organizatoriai skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“, reaguodami į vis didėjantį tarptautinės bendruomenės diskursą šia tema, nusprendė paskatinti skirtingas suinteresuotas puses Lietuvoje (įtraukiant užsienio partnerius) apie šiuos potencialius iššūkius kalbėtis jau dabar ir diskusijose argumentuotai paneigti galimai egzistuojančius nepagrįstus mitus.
Praėjusių metų forume dėmesys buvo skiriamas ateities sprendimams
Praėjusių metų lapkričio 26–27 dienomis vykęs didžiausias Lietuvoje tarptautinis „Agromaisto forumas 2020“ pritraukė daugiau nei 1 800 žiūrovų, kurie dvi dienas skyrė savo dėmesį naujausių agromaisto sektoriaus aktualijų, skaitmeninimo potencialo ir ateities perspektyvų COVID-19 kontekste aptarimui. Taip pat viso forumo metu akcentuota skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimo svarba siekiant tvarių sprendimų.
ES ir Lietuvos ambicijos
Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką sutrumpinant maisto tiekimo grandinę, sumažinant naudojamų pesticidų kiekį bei galiausiai tampant neutraliu klimatui regionu. Visi šie tikslai, forume dalyvavusių Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovų teigimu, yra neįmanomi be skaitmeninės ir žaliosios agromaisto sektoriaus transformacijos, kuri gali ambicingus Europos siekius paversti realybe.
Jau praėjusių metų forume skaitmeninių inovacijų sprendimų kūrėjai Lietuvoje aiškiai deklaravo ambiciją ir žinią, kad mūsų šalis gali tapti žemės ūkio ir maisto sektoriaus inovacijų pavyzdžiu Europai. Situacija per metus stipriai pasistūmėjo į priekį. Kaip teigė „AgriFood Tech“ sektoriaus verslo angelas ir skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas, „šiandien, 2020 m. 3 ketvirčio pabaigoje, mes pasiekėme pradžios pabaigą. Po visų kalbų, aptarimų, diskusijų viešajame ir privačiame sektoriuje apie tai, kad agromaisto technologijos yra svarbios, mes pagaliau pradėjome matyti dideles finansines injekcijas būtent į šį sektorių.“
Lietuvos agromaisto inovatorių siekis paversti Lietuvą šio sektoriaus pažangių sprendimų lyderiais Europoje post-pandeminėje eroje forumo metu sulaukė stipraus politikos formuotojų palaikymo. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiandien Lietuva turi galimybę panaudoti visą turimą agro-maisto sektoriaus technologijų potencialą siekdama lyderės pozicijos, o diegdama naująsias technologijas galės užtikrinti saugų maistą ir apsaugoti gamtą būsimoms kartoms. Anot Seimo Pirmininkės, Parlamentas turės suvaidinti svarbų vaidmenį ir įdės daug pastangų, kad šalis susitelktų į svarbų agro-maisto sektorių ir nepamirštų atsiveriančių Žaliojo kurso galimybių, kurios gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas Lietuvai tapti post-pandeminio laikotarpio agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų lydere.
Bendradarbiavimas
Forumo metu šis žodis iš pranešėjų ir diskusijos dalyvių lūpų buvo girdimas dažniausiai. Kaip teigė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atstovė Blaga Valentinova Popova, EK išskiria keturiolika ekosistemų, iš kurių agromaisto ekosistema yra viena svarbiausių ir plačiausių. Europos klasterio aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero pabrėžė, jog labai svarbu yra tai, kad tiek tos pačios, tiek skirtingų eksosistemų veikėjai tarpusavyje bendradarbiautų, tartųsi ir ieškotų sprendimų, kurie padėtų įveikti bendrus iššūkius.
N. Guerrero teigimu, būtent COVID-19 krizė išryškino bendradarbiavimo naudą, kai atskiri dalyviai tarpusavyje aktyviai dalinosi informacija ir pristatė vieningą sektoriaus veikėjų poziciją ir patarimus EK. Pranešėjo manymu, veikimas tinkle didina įmonių atsparumą, skatina ekonomiškai naudingą bendradarbiavimą bei labai padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių dideliems konglomeratams valstybių taikoma parama dažnai nepasiekia.
Diskusijos dalyvių nuomone, žengiant skaitmenizacijos ir tvarumo keliu, negalima užmiršti nei vieno maisto grandinės dalyvio – būtina kalbėtis, tartis ir kiekvienam veikėjui parodyti, kaip esantys iššūkiai gali tapti galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti Europos Komisija sukūrė skaitmeninius inovacijų centrus, kurie veikdami vieno langelio principu gali geriausiai patarti ūkininkui ar įmonei pasirenkant racionaliausius skaitmeninius sprendimus, pritaikytus būtent jiems. „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė akcentavo, EK išreikštą poziciją, kad kiekvienoje valstybėje veiktų bent vienas stiprus specializuotas agro-maisto skaitmeninių inovacijų centras.
Svarbu tikslingas galimybių išnaudojimas
Forumo dalyviai sutarė, kad po COVID-19 pasaulis neišvengiamai bus kitoks, todėl dabar yra geriausia proga patobulinti tai, kas neveikia. Europos Komisija parengė ekonomikos gaivinimo planą, kuris remiasi skaitmenine ir žaliąja transformacija. Be to, šiuo metu valstybės narės rengia nacionalinius atsparumo ir atsigavimo planus, kurių pagrindu bus panaudojami EK skiriami ištekliai. Diskusijose dalyvavusių Europos Parlamento narių teigimu, tokie planai suteikia valstybėms lankstumo ir leidžia imtis beprecedenčių veiksmų, kurie gali suvienyti skirtingus veikėjus bendriems tikslams. EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad būtina numatyti konkrečias priemones ir teisės aktus, kurie labai aiškiai reglamentuotų paramą ūkininkams, kurie nusprendžia imtis pažangių pokyčių savo valdomame ūkyje.
Vis dėlto, EP narys Juozas Olekas apgailestavo, kad ES Taryboje buvo nuspręsta sumažinti lėšų dalį, skirtą moksliniams tyrimams, nes jie yra būtini siekiant Žaliojo kurso ir skaitmenizacijos tikslų. Forumo dalyvių teigimu, yra būtina labai racionaliai įvertinti, kaip tikslingai panaudoti gaivinimo fondo lėšas, kad jos būtų nukreiptos į inovacijas, galinčias efektyviausiai prisidėti prie naujoviško žemės ūkio ir maisto gamybos. Wageningen universiteto atstovo ir didžiausio ES agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų centrų tinklo „Smart Agri Hubs“ koordinatoriaus Dr. George Beers teigimu, ES šalyse yra daugybė puikių iniciatyvų ir sprendimų esamoms problemoms, tačiau apie juos informacija dėl įvairių egzistuojančių iššūkių yra labai neišsami ir trukdo išnaudoti visą jau dabar inovatorių sukurtą potencialą.
Ateities transformacija
Diskusijų apie ateitį dalyviai akcentavo kelis dalykus. Žmonių kiekis pasaulyje stipriai išaugs, sveiko maisto prieinamumo poreikis didės, bus keliami labai aukšto lygio gamtosauginiai reikalavimai, todėl bioekonomika neišvengiamai taps ateities ekonomika. Dėl šios priežasties jau dabar privaloma mąstyti, kaip maksimaliai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį, tikslingai panaudoti esančius resursus bei amortizuoti išaugsiančius kaštus. Be to, prelegentų teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus negalima atskirti nuo pramonės, nes tai yra sudėtine jos dalis. Pritaikius inovatyvius skaitmeninius sprendimus ateityje agro-maisto sektoriaus Lietuvos ūkiui sukuriama vertė padidės iki trijų kartų.
Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo šalutinių produktų panaudojimo gaminant biodujas bei saulės energijos panaudojimo ūkiuose svarbą. Tai leistų ūkininkui gaminti tvarią energiją, iš gamintojo tapti eksportuotoju ir taip sumažinti patiriamus kaštus.
Diskusijos dalyvių teigimu, neišvengiami bus robotizacijos bei skaitmenizacijos sprendimai, kurie leis sužinoti tikslią informaciją apie situaciją ūkyje ir automatizuoti sprendimus – naudojant tiksliai pagrįstą vandens, pesticidų ar pašarų kiekį konkrečiam žemės plotui ar gyvuliui resursų švaistymas galėtų būti sumažintas iki nulio. Tokie sprendimai kai kur taikomi jau dabar, tačiau ateityje tai bus neišvengiama realybė visam sektoriui.
Galiausiai, inovacijos žemės ūkio ir maisto sektoriuje gali padėti spręsti kartų kaitos problemą. Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės dr. Rasos Melinikienės, minėtojo sektoriaus diegiamų technologijų bei siūlomų paslaugų skaitmeninimas yra labai svarbus jaunų ūkininkų pritraukimui į žemės ūkį.
Pandemija – ne krizė, o galimybė
Registracijų gausa į nuotolinį „Agromaisto forumą 2020“ “, kuris vyks lapkričio 26–27 dienomis, nustebino pačius renginio iniciatorius – skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania“ ir Europos Parlamento biurą Lietuvoje. Organizatoriai primena, kad dalyvavimas forume yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Pandemija – nauja galimybė
Nors šių metų renginio programoje COVID-19 tema neišvengiama, forumo pranešėjai siūlo kitokį požiūrį į pandemiją. „Tai ne grėsmė išnykti, tai galimybė išnaudoti skaitmeninimą žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių transformacijai. Tam dabar yra puikios sąlygos. Pirmiausia, patys ūkininkai suprato, kaip stipriai jie yra priklausomi nuo neautomatizuotų ir archajiškų sprendimų. Be to, Europos Sąjunga dabar siūlo realią ir apčiuopiamą paramą ūkiams ir verslams, norintiems judėti pažangos keliu. Galiausiai, Europos visuomenės pasąmonėje matomas psichologinis lūžis – žmonės ne tik palaiko, bet ir reikalauja sprendimų, kurie kurtų tvaresnę, sveikesnę ir pažangesnę ateitį“, – teigia pagrindinį pranešimą forume pristatysiantis skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ generalinis direktorius Augustas Alešiūnas.
Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys sveikina požiūrį, kad šį permainų metą reikia vertinti per galimybių prizmę. „Patirti sukrėtimai jau parodė, kur esame pažeidžiamiausi, ir sudėliojo svarbiausius persitvarkymo akcentus. Su nauja motyvacija įgyvendindami Žaliąjį kursą bei skaitmenizaciją patenkinsime globalius tvarumo, saugumo ir funkcionalumo poreikius ir padidinsime atsparumą krizėms“. Jis atkreipia dėmesį, kad agro industrijai valstybė jau suteikė prioritetą sumanios specializacijos strategijoje, tad kuriant naujas technologijas, svarbu atsižvelgti į agroinovacijų ir maisto technologijų krypties temas.
Europos Parlamentas reaguoja į europiečių lūkesčius
Pasikeitęs gyventojų požiūris nėra vien tik gražiai naudojama klišė. Šios nuotaikos puikiai jaučiamos ir Europos Parlamente. Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Europos Parlamente Bronis Ropė atkreipia dėmesį, kad vartotojai tapo kur kas reiklesni. Anot EP nario, europiečiai nori už prieinamą kainą turėti galimybę pirkti produkciją, pagamintą kaip įmanoma darnesnėje ir ekologiškesnėje aplinkoje, kurioje nebūtų naudojami pesticidai.
Ropė pabrėžia, kad ES supranta visuomenėje tvyrančias nuotaikas ir nori užtikrinti nenutrūkstamą vietinę maisto grandinę, todėl yra pasiruošusi padėti kiekvienam ūkininkui, norinčiam dirbti ekologiškiau, išmaniau, našiau ir pelningiau. EP sprendimai suteikia galimybę Bendrosios žemės ūkio politikos priemones tikslingai nukreipti į technologinius sprendimus, leidžiančius ūkininkams įsidiegti žaląsias technologijas, skatinančias aplinkosaugą ir tvarumą. „Tačiau būtina kelti klausimą, ar Lietuvos ūkininkai pajėgus tokioms investicijoms be adekvačios ES paramos? Negalima ignoruoti fakto, kad Lietuvos žemdirbiai vis dar konkuruoja ES rinkoje nevienodomis sąlygomis, gaudami mažesnes tiesiogines išmokas.“ – teigia EP narys iš Lietuvos Bronis Ropė.
Bioekonomika – ateities ekonomikos variklis
Forume dėmesys bus skiriamas ir su pandemija nesusijusių ateities perspektyvų aptarimui. Viena iš jų – bioekonomika ir jos potencialas. Nors šiandien tai nesulaukia pakankamai didelio dėmesio, tačiau, anot EBPO, palyginti netolimoje ateityje būtent tai bus pagrindinis Europos plėtros variklis. Kaip teigia būsimas forumo diskusijos dalyvis Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, yra klaidinga kalbėti apie bioekonomiką kaip apie atskirą sektorių ar sritį, nes bioekonomikos principai yra taikomi daugelyje sektorių – žemės ūkyje, maisto pramonėje, tekstilėje, drabužių bei odos gaminių gamyboje, medienos ir baldų pramonėje ir t.t.
„Europoje verslas siekia maksimaliai padidinti medžiagų vertę, pereiti prie žiedinio verslo modelių ir pasukti link žiedinės ekonomikos. Būtent bioekonomika yra svarbi tokios ekonomikos dalis, kuri skiria išskirtinį dėmesį atsinaujinančių žaliavų gamybai ir žaliavų bei atliekų perdirbimui kuriant naujus produktus, o tai puikiai atliepia Europos viziją, kuri yra orientuota į skaitmeninimą ir Žaliąjį kursą. Tikslingas bioekonomikos potencialo išnaudojimas atvertų plačias galimybes tiek ateities produktų kūrimui, tiek naujų technologijų vystymui, kurių pritaikymas turi dideles perspektyvas“, – priduria LPK prezidentas V. Janulevičius.
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Žemės ūkis artėja prie esminių permainų
Žemės ūkis artėja prie esminių permainų: ES Žaliasis kursas, bendrosios žemės ūkio politikos reforma, skaitmeninimas bei atsakas į COVID-19 pandemijos krizę iš pagrindų pakeis suvokimą apie žemės ūkio ir maisto pramonės našumą, tvarumą ir technologijas. Svarbiausios sektoriaus tendencijos bus išsamiai aptartos tarptautiniame „Agro-maisto forume 2020“, kuris lapkričio 26–27 d. vyks nuotoliniu būdu. Renginys skirtas verslui, sprendimų priėmėjams, ūkininkams bei visiems, besidomintiems šios srities perspektyvomis. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių kiekio būtina išankstinė registracija.
Renginio organizatoriai – skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania“ bei Europos Parlamento (EP) biuras Lietuvoje pabrėžia, kad šiuo metu priimami sprendimai nulems šalies ir viso regiono žemės ūkio ir maisto pramonės ateitį ilgam laikui. „Spalio pabaigoje Europos Parlamentas balsavo už tai, kad ES žemės ūkio politika nuo 2023 m. būtų lankstesnė, tvaresnė ir atsparesnė krizėms. Europarlamentarai sieks, kad reikšminga paramos dalis būtų skirta kovai su klimato kaita ir biologinei įvairovei užtikrinti. Jau anksčiau Parlamentas pasisakė už sprendimus, mažinančius trąšų ir antibiotikų naudojimą maisto gamyboje, sutrumpinančius maisto tiekimo grandinę. Artimiausiu metu Europą turėtų pasiekti ekonomikos gaivinimo fondo lėšos, kurios gali tapti pagrindu transformacijai link tvaresnio žemės ūkio ir maisto gamybos“, – sako EP biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė.
„AgriFood Lithuania“ skaitmeninių inovacijų centro vadovės Kristinos Šermukšnytės-Alešiūnienės teigimu, pandemija paskatino Europą reaguoti. Skaitmeninė transformacija tapo pagrindiniu Europos Komisijos pasiūlytu atsaku į krizę, kuris valstybes ir verslus, tinkamai pasinaudojusius šia galimybe, pavers tvaresniais ir stipresniais nei bet kada anksčiau.
Tarp pranešėjų – lyderiai iš visos Europos
Šiandien forumo tema yra aktualesnė nei bet kada anksčiau. Tą patvirtina solidus konferencijos pranešėjų sąrašas, kuriame žymūs Europos ir Lietuvos ekspertai, politikai, verslininkai bei sprendimų priėmėjai iš Europos Komisijos. Tarp jų Europos Parlamento nariai Juozas Olekas ir Bronis Ropė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Konsorciumo „EIT FOOD“ vadovė Marja-Liisa Meurice, Europos klasterių aljanso prezidentas Antonio Novo Guerrero, rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ vadovaujantis partneris Kasparas Jurgelionis, „Agrokoncerno“, „Dojus Agro“ bei „Scandagra Baltic“ generaliniai direktoriai ir daugelis kitų. Su visu pranešėjų sąrašu galite susipažinti renginio organizatorių tinklapyje.
Vienas iš renginio moderatorių, skaitmeninių inovacijų centrų Europoje pradininkas Grigoris Chatzikostas teigia, kad COVID-19 išbandė mūsų maisto sistemų atsparumą ir paspartino naujų technologijų pritaikymą. Anot G. Chatzikosto, šio forumo tikslas – paskatinti skirtingus ekosistemų dalyvius nuo ūkininkų ir maisto grandinių tiekėjų iki verslininkų, vartotojų ar technologijų kūrėjų diskutuoti, sutarti, priimti teisingus sprendimus ir veikti kartu, kad agro-maisto sektorius taptų pažangesnis, tvaresnis ir labiau tausojantis aplinką.
Dėmesys Europai ir Lietuvai
„Agromaisto forumas 2020“ vyks lapkričio 26–27 dienomis. Pirmąją renginio dieną dėmesio centre bus ES sprendimai ir strategijos, o antrąją – Lietuvos agro-maisto pramonės ateitis. Forumas bus transliuojamas lietuvių ir anglų kalbomis. Vietų kiekis ribotas, tad norintys dalyvauti kviečiami registruotis.
Šis forumas yra 2019 m. Vilniaus Rotušėje vykusio tarptautinio Agro verslo forumo tąsa, kurio metu buvo pasirašytas memorandumas, įpareigojantis tolimesnį skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimą ir siekį Lietuvoje suformuoti skaitmeninių inovacijų plėtrą palaikančią infrastruktūrą bei užtikrinti reikiamą finansavimą. Šie tikslai buvo sėkmingai įgyvendinti.
