Praėjusių metų lapkričio 26–27 dienomis vykęs didžiausias Lietuvoje tarptautinis „Agromaisto forumas 2020“ pritraukė daugiau nei 1 800 žiūrovų, kurie dvi dienas skyrė savo dėmesį naujausių agromaisto sektoriaus aktualijų, skaitmeninimo potencialo ir ateities perspektyvų COVID-19 kontekste aptarimui. Taip pat viso forumo metu akcentuota skirtingų ekosistemos veikėjų bendradarbiavimo svarba siekiant tvarių sprendimų.

ES ir Lietuvos ambicijos

Europos Sąjunga yra išsikėlusi ambicingus tikslus kurti tvaresnę, žalesnę ir sveikesnę aplinką sutrumpinant maisto tiekimo grandinę, sumažinant naudojamų pesticidų kiekį bei galiausiai tampant neutraliu klimatui regionu. Visi šie tikslai, forume dalyvavusių Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovų teigimu, yra neįmanomi be skaitmeninės ir žaliosios agromaisto sektoriaus transformacijos, kuri gali ambicingus Europos siekius paversti realybe.

Jau praėjusių metų forume skaitmeninių inovacijų sprendimų kūrėjai Lietuvoje aiškiai deklaravo ambiciją ir žinią, kad mūsų šalis gali tapti žemės ūkio ir maisto sektoriaus inovacijų pavyzdžiu Europai. Situacija per metus stipriai pasistūmėjo į priekį. Kaip teigė „AgriFood Tech“ sektoriaus verslo angelas ir skaitmeninių inovacijų įmonės „ART21“ vadovas Augustas Alešiūnas, „šiandien, 2020 m. 3 ketvirčio pabaigoje, mes pasiekėme pradžios pabaigą. Po visų kalbų, aptarimų, diskusijų viešajame ir privačiame sektoriuje apie tai, kad agromaisto technologijos yra svarbios, mes pagaliau pradėjome matyti dideles finansines injekcijas būtent į šį sektorių.“

Lietuvos agromaisto inovatorių siekis paversti Lietuvą šio sektoriaus pažangių sprendimų lyderiais Europoje post-pandeminėje eroje forumo metu sulaukė stipraus politikos formuotojų palaikymo. Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiandien Lietuva turi galimybę panaudoti visą turimą agro-maisto sektoriaus technologijų potencialą siekdama lyderės pozicijos, o diegdama naująsias technologijas galės užtikrinti saugų maistą ir apsaugoti gamtą būsimoms kartoms. Anot Seimo Pirmininkės, Parlamentas turės suvaidinti svarbų vaidmenį ir įdės daug pastangų, kad šalis susitelktų į svarbų agro-maisto sektorių ir nepamirštų atsiveriančių Žaliojo kurso galimybių, kurios gali atlikti svarbų vaidmenį sudarant sąlygas Lietuvai tapti post-pandeminio laikotarpio agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų lydere.

Bendradarbiavimas

Forumo metu šis žodis iš pranešėjų ir diskusijos dalyvių lūpų buvo girdimas dažniausiai. Kaip teigė Europos Komisijos Vidaus rinkos, pramonės verslumo ir MVĮ generalinio direktorato atstovė Blaga Valentinova Popova, EK išskiria keturiolika ekosistemų, iš kurių agromaisto ekosistema yra viena svarbiausių ir plačiausių. Europos klasterio aljanso prezidentas  Antonio Novo Guerrero pabrėžė, jog labai svarbu yra tai, kad tiek tos pačios, tiek skirtingų eksosistemų veikėjai tarpusavyje bendradarbiautų, tartųsi ir ieškotų sprendimų, kurie padėtų įveikti bendrus iššūkius.

N. Guerrero teigimu, būtent COVID-19 krizė išryškino bendradarbiavimo naudą, kai atskiri dalyviai tarpusavyje aktyviai dalinosi informacija ir pristatė vieningą sektoriaus veikėjų poziciją ir patarimus EK. Pranešėjo manymu, veikimas tinkle didina įmonių atsparumą, skatina ekonomiškai naudingą bendradarbiavimą bei labai padeda mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurių dideliems konglomeratams valstybių taikoma parama dažnai nepasiekia.

Diskusijos dalyvių nuomone, žengiant skaitmenizacijos ir tvarumo keliu, negalima užmiršti nei vieno maisto grandinės dalyvio – būtina kalbėtis, tartis ir kiekvienam veikėjui parodyti, kaip esantys iššūkiai gali tapti galimybėmis. Šiam tikslui pasiekti Europos Komisija sukūrė skaitmeninius inovacijų centrus, kurie veikdami vieno langelio principu gali geriausiai patarti ūkininkui ar įmonei pasirenkant racionaliausius skaitmeninius sprendimus, pritaikytus būtent jiems. „AgriFood Lithuania DIH“ vadovė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė akcentavo, EK išreikštą poziciją, kad kiekvienoje valstybėje veiktų bent vienas stiprus specializuotas agro-maisto skaitmeninių inovacijų centras.

Svarbu tikslingas galimybių išnaudojimas

Forumo dalyviai sutarė, kad po COVID-19 pasaulis neišvengiamai bus kitoks, todėl dabar yra geriausia proga patobulinti tai, kas neveikia. Europos Komisija parengė ekonomikos gaivinimo planą, kuris remiasi skaitmenine ir žaliąja transformacija. Be to, šiuo metu valstybės narės rengia nacionalinius atsparumo ir atsigavimo planus, kurių pagrindu bus panaudojami EK skiriami ištekliai. Diskusijose dalyvavusių Europos Parlamento narių teigimu, tokie planai suteikia valstybėms lankstumo ir leidžia imtis beprecedenčių veiksmų, kurie gali suvienyti skirtingus veikėjus bendriems tikslams. EP narys Bronis Ropė atkreipė dėmesį, kad būtina numatyti konkrečias priemones ir teisės aktus, kurie labai aiškiai reglamentuotų paramą ūkininkams, kurie nusprendžia imtis pažangių pokyčių savo valdomame ūkyje.

Vis dėlto, EP narys Juozas Olekas apgailestavo, kad ES Taryboje buvo nuspręsta sumažinti lėšų dalį, skirtą moksliniams tyrimams, nes jie yra būtini siekiant Žaliojo kurso ir skaitmenizacijos tikslų. Forumo dalyvių teigimu, yra būtina labai racionaliai įvertinti, kaip tikslingai panaudoti gaivinimo fondo lėšas, kad jos būtų nukreiptos į inovacijas, galinčias efektyviausiai prisidėti prie naujoviško žemės ūkio ir maisto gamybos. Wageningen universiteto atstovo ir didžiausio ES agro-maisto sektoriaus skaitmeninių inovacijų centrų tinklo „Smart Agri Hubs“ koordinatoriaus Dr. George Beers teigimu, ES šalyse yra daugybė puikių iniciatyvų ir sprendimų esamoms problemoms, tačiau apie juos informacija dėl įvairių egzistuojančių iššūkių yra labai neišsami ir trukdo išnaudoti visą jau dabar inovatorių sukurtą potencialą. 

Ateities transformacija

Diskusijų apie ateitį dalyviai akcentavo kelis dalykus. Žmonių kiekis pasaulyje stipriai išaugs, sveiko maisto prieinamumo poreikis didės, bus keliami labai aukšto lygio gamtosauginiai reikalavimai, todėl bioekonomika neišvengiamai taps ateities ekonomika. Dėl šios priežasties jau dabar privaloma mąstyti, kaip maksimaliai sumažinti naudojamų pesticidų kiekį, tikslingai panaudoti esančius resursus bei amortizuoti išaugsiančius kaštus. Be to, prelegentų teigimu, žemės ūkio ir maisto sektoriaus negalima atskirti nuo pramonės, nes tai yra sudėtine jos dalis. Pritaikius inovatyvius skaitmeninius sprendimus ateityje agro-maisto sektoriaus Lietuvos ūkiui sukuriama vertė padidės iki trijų kartų.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius akcentavo šalutinių produktų panaudojimo gaminant biodujas bei saulės energijos panaudojimo ūkiuose svarbą. Tai leistų ūkininkui gaminti tvarią energiją, iš gamintojo tapti eksportuotoju ir taip sumažinti patiriamus kaštus.

Diskusijos dalyvių teigimu, neišvengiami bus robotizacijos bei skaitmenizacijos sprendimai, kurie leis sužinoti tikslią informaciją apie situaciją ūkyje ir automatizuoti sprendimus – naudojant tiksliai pagrįstą vandens, pesticidų ar pašarų kiekį konkrečiam žemės plotui ar gyvuliui resursų švaistymas galėtų būti sumažintas iki nulio. Tokie sprendimai kai kur taikomi jau dabar, tačiau ateityje tai bus neišvengiama realybė visam sektoriui.

Galiausiai, inovacijos žemės ūkio ir maisto sektoriuje gali padėti spręsti kartų kaitos problemą. Anot Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorės dr. Rasos Melinikienės, minėtojo sektoriaus diegiamų technologijų bei siūlomų paslaugų skaitmeninimas yra labai svarbus jaunų ūkininkų pritraukimui į žemės ūkį.